Kuomet Klerė sutinka dalyvauti klinikiniuose visiškai naujo vaisto bandymuose, ji net nenutuokia, kur veliasi. Kaip ir dar šeši jaunuoliai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių sutikę tapti „bandomaisiais triušiais“.
Atvykę į paskirtą vietą – prašmatniai įrengtą požeminę laboratoriją – Klerė ir jos kompanionai sužino, kad turės penkias paras gerti kažkokius naujus vaistus ir stengtis kuo ilgiau neužmigti. Laboratorijos personalas kasdien registruos jų savijautą, stebės pašalinius vaisto poveikius ir rinks kitus vertingus duomenis, reikalingus prieš imantis masinės naujojo vaisto gamybos. Viskas aišku, paprasta ir pelninga – nes už dalyvavimą bandyme dalyviams bus sumokėta. Pirmosiomis eksperimento dienomis nei Klerė, nei kiti bandymų dalyviai nejaučia nieko ypatinga – žinoma, išskyrus tai, kad sulig kiekviena diena neužmigti tampa vis sunkiau. O tuomet netikėtai paaiškėja, kad vaistas turi vieną iki tol neminėtą pašalinį poveikį: jei užmigsi – mirsi.